respublika

respublika statusas T sritis Politika apibrėžtis Valstybės valdymo forma, kai aukščiausieji valstybės valdymo organai renkami tiesiogiai arba sudaromi atstovaujamųjų institucijų; būdinga valdžių padalijimas, piliečių lygybė, valdančiųjų tarnavimas piliečių interesams ir atskaitomybė jiems, įstatymo viršenybė. Terminas atsirado Antikoje, išplėtotas Švietimo epochoje. Būdinga tai, kad suverenitetas priskiriamas piliečiams, o ne konkrečiam asmeniui, dieviškajai valiai ar kitam išoriniam veiksniui. Pradedant N. Machiavelliu, terminas buvo vartojamas kaip priešprieša monarchijai. I. Kantas skyrė ją nuo antikinės demokratijos sampratos, pabrėždamas pagarbą mažumų teisėms ir įstatymo viršenybei. Politikos mokslų sampratos svarbiausias elementas yra respublikos piliečių sutarimas dėl valdymo formos ir dalyvavimas valdant valstybę, dažniausiai apsiribojantis valdančiųjų išrinkimu ir jų sprendimų teisėtumo pripažinimu. Skirtumas tarp tikrojo ir nominalaus pritarimo valdantiesiems ir jų atskaitomybės tikrovėje sunkiai atpažįstamas, dėl to respublikos vardu gali būti piktnaudžiaujama (su tuo susiduriama nagrinėjant senovės Romos respublikos virtimą Romos imperija arba oficialius komunistinių šalių pavadinimus); nesutariama, ar galima respublika vadinti valstybę, kurios valdymas turi oligarchijos arba monarchijos bruožų. Samprata glaudžiai susijusi su piliečių suvereniteto, atstovaujamosios demokratijos ir galių atskyrimo idėja. atitikmenys: angl. republic ryšiai: susijęs terminas – demokratija susijęs terminas – diktatūra susijęs terminas – įstatymo viršenybė susijęs terminas – monarchija susijęs terminas – valdžia